Pavasario vitaminai tavo pievoje

Vis dažniau įsitikinu, kad mus supanti gamta – tobulai surišta su žmogumi. Ir pavasaris yra tikras šio ryšio įrodymas. Po žiemos bunda ne tik gamta, bunda ir išalkęs žmogus. Ir tai ne šiaip maisto poreikis, o organizmo šauksmas papildyti vitaminų atsargas, išeikvotas per ilgą žiemą.  Tas “šauksmas” pasireiškia susilpnėjusiu imunitetu, peršalimo ligomis, nuovargiu ar tiesiog jaučiamu natūraliu poreikiu atsinaujiniti, išsivalyti organizmą. Sprendimo toli ieškoti nereikia – pirmyn į mišką, kur Jūsų laukia trąšomis bei herbicidais neužterštame dirvožemyje besikalantys žalumynai. Laukiniai augalai pasižymi, ne tik vitaminų, mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų gausa, bet ir organizmą valančiomis ir gydančiomis savybėmis. Ypač vertingas chlorofilas – gyvybinė augalo energija, gaunama iš saulės šviesos. Daug chlorofilo turintys laukiniai augalai skatina gyvybinius procesus, atnaujina ląsteles ir yra ypač naudingi mūsų kraujui, nusilpusioms nervų, endokrininei bei imuninei sistemoms. Jokie sintetiniai vitaminai neprilygsta pirmajai žalumai, kurią mums dovanoja gamta!

Šį kart noriu su Jumis pasidalinti dažniausiai aptinkamų valgomų laukinių žolių sąrašėliu su trumpu naudingųjų savybių aprašu. Labai tikiuosi  šią atmintinę panaudosite sekantį kartą susiruošę į gamtą. Tik nedelskite, nes patys vertingiausi ir skaniausi (!) lapeliai yra švieži t.y. vos atsiplėšę nuo žemės paviršiaus.

Jūsų dėmesiui pristatau:

Jos didenybė DIDŽIOJI DILGELĖ. Tai vienas vertingiausių maistinių augalų ankstyvą pavasarį. Dilgelės ypač gerai valo ir stiprina kraują. Šviežiuose lapeliuose gausu geležies, beta karoteno, vitamin K, kurie kaip reikiant pažadis organizmą. Biologiškai aktyvios dilgelių medžiagos gerina hemaglobiną, mažina uždegimo procesus, gydo reumatą, stiprina dantenas. Be to, dilgelės  pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu, todėl puikiai tinka organizmui valytis. Svarbu įsiminti, kad dilgelių lapai gali tirštinti kraują, todėl naudinga naudoti ir kiaulpienių lapus, kurie skystina. Jauni dilgelių lapeliai skinami  nuo viršunėlių. Dilgėlės maistui naudojamos žalios arba lengvai apdorojamos, kad nedilgintų: nuplikomos karštu vandeniu arba sutriniamos grūstuvėje su žiupsneliu druskos. Kokteiliams nuplikyti nereikia. Gaminant sriubą ar troškinius dilgėles reikia sudėti ant pačio galo.

vitaminai, didžioji dilgėlė

Žolių žolė KIAULPIENĖ. Naudingas visas augalas – nuo žiedo iki šaknies. Kiaulpienės ypatingai gerai atgaivina civilizacijos nuodų paragavusias kepenis ir kasą. Lapuose esantys kartumynai aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą, medžiagų apykaitą bei valo organizmą. Bet svarbiausias pienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas, kuris randasi pienės šaknyse. Inulinas pasižymi sugebėjimu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Jei sugalvosite šio turto pasikasti, darykite tai pavasarį arba rudenį. Jei skanausime žalėsiais, rinkimės kuo šviežesnius, neperaugusius lapelius ( iki pat spalio mėn.!). Darant salotas galima panaikinti lapų ir kotelių kartumą juos palaikius šiltame sūdytame vandenyje. Kokteiliams puikiai tinka tiek lapai tiek žiedai. Eidami pro švarų pienių lauką nepatingėkite pasilenkti ir pasiraškyte žiedelių (veganai – išsipurtykite vabalėlius 😉 ). 10 tokių žiedų suvalgai ir švilpauti gali – visų medžiagų, reikalingų organizmui, prisotinta.

vitaminai, kiaulpienė

Ponia GARŠVA. Sukaupusi viatmino C, A ir kitų mikroelementų, kaip geležies, kalcio, kalio, mangano ir kt., stipriną visa organizmą. Ši žolė taip pat šalina žarnyno sutrikimus ir pasižymi šlapimą varančiomis bei kraujo spaudimą mažinančiomis savybės. Tad, jei žemas spaudimas, vartokite labai saikingai. Garšva dažnai gydoma podagra, artritas,  šlapimo pūslės uždegimas. Skaniausia garšva tol, kol lapeliai yra jaunučiai su blizgiu paviršium, skonis primena šviežius lazdyno riešutus. Subrendę lapai  apkarsta, todėl norint turėti šviežių, garšvas reiktų kelis kartus per sezoną nupjauti. Sužydėję garšvų lapai puikiai sustvarko su užkietėjusiais viduriais. Jei sugalvosite spaustis sultis – ne daugiau 50ml per dieną.

vitaminai garšva

Ponas PLAČIALAPIS GYSLOTIS. Pukiai pažystamas trauklapio vardu. Ko gero ne vienam teko dėtis lapelį ant žaizdos vaikystėje.  Ir nebereikalo, gysločio sultys stabdo bekterijų dauginimąsį ir gydo žaizdas. Todėl vartojamos pūlinėms žaizdoms, šunvotėms, vabzdžių sukandžiotoms vietoms gydyti. Pirmajai pagalbai tereikia sutrinti  gysločio lapus tarp delnų ir palaikyti ant pažeistos odos. Dar gyslotis garsėja, kaip puikus kvėpavimo organų ligų pagalbininkas ir įvairių uždegimų organizme slopintojas. Vienas geriausių vaistų su skrandžio problemomis – po vieną šaukštą gysločio sulčių prieš maistą. Tačiau gyslotis nevartojamas esant skrandžio sulčių rūgštingumo sumažėjimui! Jauni žali lapeliai puikiai tiks retkarčiais paįvairinti salotas.

vitaminai, gyslotis

Gražuolis KRŪMINIS BUILIS. Augalas turtingas vitaminų C ir B, valo kraują ir limfą, stiprina organizmą, šalina nuodingas medžiagas. Labai rekomenduojamas sergant inkstų, tulžies pūslės, kepenų ligomis. Dėl specifinio skonio labai tinka į salotas ar tiesiog naudoti kaip prieskonį. Skoniu primena karstelėjančius petražolės lapus. Svarbu builiaus lapų nesupainioti su labai nuodinga dėmėtąja mauda (Conium maculatum). Jų lapai beveik identiški. Pagrindiniai du skirtumai, yra šie: 1. krūminio builio lapkotis yra su grioveliu, tuo tarpu dėmėtosios maudos lapkotis beveik apvalus ir be griovelių; 2. Dėmėtosios maudos lapkotis nusėtas nedidelėmis rusvomis dėmelėmis, o krūminis builis tų dėmelių neturi. Be to, dėmėtosios maudos žalėsiai pasirodo daug vėliau, o builis jau ankstyvą pavasarį pastebimai išsiskiria žaliais karpytais lapeliais.

vitmaninai, krūminis builis

Stipruolė ŽLIŪGĖ. Kas bent kiek užsiimat daržininkyste tikrai atpažinsit šį daržo baubą, bet neskubėkite jos išmesti į patvorį. Daržinė žliūgė – ypač vitamingas augalas, naudojamas kaip bendrai organizmą stiprinanti, tonizuojanti priemonė. Labai vertingos sultys – iki 3 valgomų šaukštų per dieną. Dėmesio! Žliūgės padeda svorio mažinimui, nes normalizuoja medžiagų apykaitą, teigiamai veikia skydliaukės darbą. Ši žolė gerina širdies bei nervų sistemos veiklą, pasižymi skausmą malšinančiu, šlapimą varančiu poveikiu.

vitaminai, žliūgė

Sočioji BALTOJI BALANDA. Laukinis špinatas, skanus ir maistingas. Balandoje daug baltymų, kalcio, geležies, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, K, A ir C vitaminų. Dažniau aptiksite daržuose nei miške. Maistui tinka ir žiedai ir lapai. Balanda gerina virškinimą, tonizuoja visą organizmą, padeda atsikosėti.

vitaminai, baltoji balanda

Gražuolė RAKTAŽOLĖ. Nėra jau taip paprasta surasti šią valgomą gėlytę, nes joms tinkamų buveinių vis mažėja. Tad jei jau pamatysit – nepraleiskit progos, ypatingai pavasarį, kuomet raktažolės prikaupia bene daugiausiai vitamin C. Augalas stiprina nervus ir širdies veiklą, turi raminamąjį poveikį. Galima vartoti pernelyg aktyviems vaikams ir tiems, kurių sutrikęs miegas. Lapuose, žieduose ir ypač šaknyse yra saponinų, kurie palengvina atsikosėjimą, todėl jais gydomas bronchitas, kitos kvėpavimo takų ligos. Raktažolėmis labai veiksmingai gydoma sloga. Sakoma, jei kasdien pakramtysi po raktažolės lapelį – į vaistine eiti nereikės 😉 Atkrepkite dėmesį, kad raktažolė skystina kraują. Naudojamas visa augalo dalis.

vitaminai, raktažolė

Broliai DOBILAI. Tiek raudonieji tiek baltieji dobilai turi daug vertingų maistinių medžiagų, kurie valo bei stiprina organizmą, lengvina atsikosėjimą, mažina arterinį kraujospūdį, didina kalcio kaupimąsi kauluose. Dobilai naudingi moterims: mažina menopauzės sukeltus sutrikimus, malšina skausmingus mėnesinių skausmus, padeda vyresnėms moterims klimakteriniu periodu, kai organizme sumažėję estrogenų. Raudonasis dobilas aktyvina medžiagų apykaitą,todėl puikiai tinka dėti į kokteilius norint sulieknėti, mažina blogąjį cholesterolį. Taip pat puikiai tinka vyrams, gerina prostatos veiklą. Nudegus saulėje dobilų arbatų kompresai padės odai atsigauti. Šviežių dobilų žiedai pagyvis salotų dubenį tiek skoniu tiek išvaizda.

vitaminai, dobilai

AVIEČIŲ, GERVUOGIŲ ir JUODŲJŲ SERBENTŲ lapai prikaupę sočiai  vitamino C, eterinių aliejų ir kitų veikliųjų medžiagų, stiprina imunitetą, atgaiviną organizmą, gerina virškinimą. Gervuogių lapai ramina nervų sistemą, klimakteriniu periodu mažina silpnumo jausmą, gerai reguliuoja prakaito bangas. Šių krūmų uogos pasižymi dar naudingesnėmis savybėmis, tačiau kol dar jų nesulaukėm, naudokime kuo šviežesnius lapelius, skindami nuo viršunėlių. Valgomi ir pumpurėliai.

vitaminai, aviečių lapai

Nepraeikit pro šalį nepasiskynę jaunų KLEVO, LAZDYNO ir LIEPOSlapelių. Jie turi daug antiseptinių ir kitų organizmą stiprinančių savybių. O iki prasiskleis pirmieji lapeliai, valgykime pumpurus. Pumpurai, tai itin daug gyvybės turinti augalo dalis, sukaupusi daug vitaminų ir kitų vertingų medžiagų. Taip taip, tiesiog eini mišku ar sodu ir kramsteli po kelis skirtingų augalų pumpurus.

Štai Jums ir laukinių maistinių augalų sąrašėlis, kuris toli gražu yra nepilnas, bet pradžiai – pakankamas. Tie, kurie norės daugiau – Lietuvoje daug patirties prikaupusių žolininkų ir jų parašytų knygų. Svarbiausia ką turite žinoti – visi laukiniai augalai yra daugiau vaistas nei maistas, todėl NEPADAUGINKIT! Geriausia rinktis kiekvieną dieną po skirtingą augalą ir neprimiksuoti jų tarpusavyje. Pajauskite kiekvieno augalėlio skonį, aromatą ir jo siunčiamą žinutę. Ypač, prieš dedant į kokteilius, susipažinkite su žalėsiu jį ragaudami ir ilgai kramtydami. Tik iš gryno augalo galime atsirinkti, kurie mums tinka ir yra reikalingi. Štai mane šiemet be galo traukia dilgelės, nors pernai išrinkau kone visas kieme augusias garšvas. Ir dar, skindami nepamirškite mintyse su visa pagarba padėkoti augalėliui 😉

Kaip naudoti laukinius augalus maistui?

Kaip minėjau, pirma susidraugaukime su žalėsiu, o tada atraskime patį priimtiniausią sau būdą: dėkime į kokteilius, paįvairinkime salotas, gardinkime troškinius ir sriubas, pasigaminkime užtepėles, paspalvokime varškę… Receptų apstu, mat šviežius laukinių žolių lapelius naudoti maiste nėra jau taip neįprasta. Rūgštynes, špinatus, petražoles ar gražgarstes valgome net nesusimąstydami, o kai kurios iš šių žolelių anksčiau buvo laikomos piktžolėmis. Tad daugiau  drąsos ir kūrybos, mielieji ir mielosios.

Mano laukinės pavasario idėjos – vitaminai puodelyje

Kokteiliams receptų rašyti aš nemėgstu, nes per savo žaliavalgystės patirtį supratau, kad genialumas tikrai slypi paprastume. Darydami žaliuosius kokteilius laikykitės taisyklės: vaisius + uogos + žalumynas. Žinoma, niekada nepamaišys koks superfoodas kaip chia ar kanapių sėklosmaka milteliai ir pan. Nėra uogų? Ne bėda, visada yra bananas ar obuolys, kurie puikiai dera su laukiniais ir kitais žalėsiais, kurie tikrai neužgoš tobulo natūralios gamtos skonio (melionas + garšva su mėtos lapeliu – mano 2015 pavasario hitas).

vitmaninai, kokteilis su kiaulpienėmis

Puikus laukinių augalų panaudojimo būdas yra žalieji pesto arba kitaip – laukiniai užtepai. Jų pagrindą sudaro riešutai (graikiški, migdolų…) ir dilgelės, kiaulpienės, garšvos, dobilai, žliūgės ir t.t. O kita dalis – Jūsų fantazijai. Pasufleruosiu, labai tinka avokadas ar cukinija, dar žinoma klasikinis variantas – parmezano sūris. Pasirinkti ingredientai smulkinami blenderyje, o geriausia S formos maisto smulkintuve ir gardinami česnaku, alyvuogių aliejumi, kartais citrinos sultimis ir jei norisi druska ir pipirais. Tokias užtepėles vartokime ant duonos, gardinkime makaronus ar tiesiog kabinkime su morkos lazdele. Kombinuodami blenderyje pamirkytus anakardžio riešutus ar saulėgražų sėklas, su pasirinktom laukinėmis žolėmis, gausite puikiausią paturbintą grietinę, kuria galite naudoti kaip padažus salotoms ar kepsniams.

Kaip pasirūpinti žalėsių atsargomis žiemai?

Paprasčiausias būdas – džiovinimas. Džiovinimui lapus geriausia rinkti saulėtą dieną ir iš karto padžiauti gerai vėdinamoje patalpoje. Kai kurie pavasariniai augalai yra labai sultingi – garšvos, pienės, raktažolių lapeliai, todėl juos geriau džiovinti elektrinėse džiovyklėse ar šiltoje orkaitėje. Štai pernai blenderyje susmulkinau į miltus džiovintas dilgeles, pienių lapus ir grašvas. Vieną žolių mišinio dalį pasilikau kaip superfoodinį prieskonį, o į kitą patobulinau įdėjusi pirktų kviečių želmenų miltelių, chia sėklų ir goji uogų. Gavau nuostabų vitaminų, chlorofilo ir antioksidantų mišinį žiemai, kokteiliams turbinti.

Šaldymas taip pat gali būti išeitis, tačiau man žiemą taip nesinori dar papildomo šalčio.. nors šaldyti pienių žiedai pasiteisino (mat džiovinant virsta pūkeliu).

Dar vienas sveikas būdas pasirūpinti žalėsių atsargomis tai rauginimas. Rauginant ne tik išlaikomos visos naudingos medžiagos, bet  ir papildoma gyvosiomis bakterijomis. Tereikia priskynus žolių jas sugrūsti kiek galite stipriau į stiklinį ar molinį indą ir užpylus sūriu vandeniu (1l. vandens+1 šaukštas druskos), palaikyti šiltoje patalpoje apie savaitę. Po maždaug savaitės galime skanauti arba laikyti šaltai. Kad būtų skaniau, rauginant įtarkuokite įvairių daržvių: morkų, kopūsto, burokėlių, svogūnų ir pan.

vitaminai, smoočiai, glotnučiai, kokteliai

O dabar marš visi į gamtą rinktis nemokamų pavasario vitaminų!

Būkime sveiki ir laimingi! Lai šios gamtos dovanos ne tik sustiprina mūsų kūnus, bet ir atkuria vis labiau blėstantį ryšį su motina žeme!


Šis tekstas yra iš MyHero! bendruomenei skirtų laiškų serijos, kurią rasi čia.

 

Site Footer

Sliding Sidebar