Kur prajojai savo metus?!

Prieš gerą pusmetį, vieną eilinį vakarą, sugalvojau įvertinti, kaip pasisekė pastarasis mėnuo ir ką per jį nuveikiau. Pagriebiau popieriaus lapą, pieštuką ir pradėjau rašyti. Štai vienas, du, keturi faini įvykiai, penktas, pauzė, dar vienas ir vėl pauzė. Praėjo minutė, penkios, o galvoje vis tas pats: lakstau mintyse nuo vienos minties prie kitos, bet visos jos tarsi kartojasi ir atrodo nieko naujo nebeatsimenu. Prisideda tik daugybė abstrakcijų iš šeimos gyvenimo, darbo, rutinos, bet nieko įdomaus, nieko konkretaus, ką galėčiau užsirašyti. Hmm, tai bliamba? Why? Visą mėnesį tikrai buvau užsiėmęs ir, atrodo, vis kažką veikiau, bet, kai lapas po nosimi – nieko negebu užrašyti. Ok, padarom kitaip, sumažinu laikotarpį iki savaitės ir vėl pieštuką į rankas. Va, dar +2 įstrigę atsiminimai bei truputį aiškesnis vaizdas, ką veikiau, tačiau po to – vėl migla. Gerai, galvoju, trečias bandymas – telefonas į rankas ir pažiūrime nuotraukas. O, čia jau kažkas geriau! Dar keletas minčių ant popieriaus.

image

Na, sąrašas gal ir nieko, bet visgi, praėjo mėnuo, o galvoje, realiai tuščia. O jei mėginčiau atsiminti pusmečio darbus, veiklas, įvykius. Metų? Jaučiu, būtų liūdna. Plius, aš gi noriu būti tas senolis, kurį anūkai ir kaimynų kleckai pamatę apsuptų spiečiumi ir smalsiais žvilgsniais lauktų paslaptingų, įdomių ir juokingų istorijų! Tai? Jo, reikia kažkokių pokyčių.

Labas, gal turi vaistų nuo užmaršumo?

Aš pradėjau nuo paprasčiausių dalykų – daugybės užrašų! Tiesiog nuo užrašų ką veikiau vakar, kaip pavyko savaitė, kur aš klydau. Paprasta? Per paprasta? Nežinau ir gal svarbu kas kita.

Šį kartą užmaršumas reiškia ką kitą. Aš manau, kad žmonės dažnai atsipalaiduoja tiek, kad net aptingsta. Aptingsta ir pamiršta dairytis. Kiek prisnūsta ir pradeda plaukti tiesiog pasroviui. Taip po truputį blėsta ir apdairumas. Žodžiu, visokie rimti dalykai, kurie mus kartais gali padaryti gyvenimo vergais, o ne tais, kurie daro tai, ką nori, ieško, taško kitų standartus ir tiesiog Gyvena. Tad, kaip grįžti į tą padėti, kai stebi save, stebi aplinką, kvėpuoji gyvenimui į veidą ir drąsiai dedi žingsnius, po kurių kartais net griūni, bet net širdim jauti, kad eini į priekį?

Čia yra tik dalis punktų, kurie susiję tiesiogiai, tačiau, kai pradedi nagrinėti, ką veiki, kur veiki, kodėl veiki, kas iš to gaunasi – magic things starts happening. Nauji žmonės, naujos veiklos, kitoks požiūris, nauji klausimai sau ir kiti rimti dalykai. Aš manau, kad kokybiškas laikas sau ir apie save gali versti kalnus. Ypač tuos, kurie yra tavo smegenuose ir kartais trukdo mąstyti, žiūrėti kiaurai ir nuoširdžiai juoktis.

Ar tikrai verta?

Būkim biedni, bet teisingi, čia panašiau į dienoraštį nei į kažką naudingo. Yeah? Bet čia pabūsiu paprastas – jei būtų neverta, nerašyčiau, nes man nuoširdžiai gaila ne tik savo laiko, bet ir tavo!

Ok, tebūnie, vertė yra itin subjektyvus dalykas, tad žemiau sudėliojau penkis punktus, kodėl man tai atrodo vertinga, o tu jau spręsk ar čia tiesa, ar vis dėl to geriau pratęsti laiką ant sofkės su Games of Thrones. Štai jie:

  • žymiai, žymiai daugiau visko lieka makaulėje
  • fiksuodamas pradedi analizuoti, o analizuodamas randi įvairių smulkmenų, kurios labai netikėtai atvedė iki fantastiškų akimirkų ar rezultatų
  • stebėdamas daraisi ne tik apdairesnis, bet ir pradedi vertinti visokius dalykus. Kartais pamatai, ką norėtum pakartoti, retkarčiais priešingai – suvoki, ko daryti neverta ir kt.
  • fiksuodamas įvykius lavini ir kitus gebėjimus, pvz: rašymas ar tiesiog sklandus minčių dėliojimas, fotografavimas, doodle’inimas, disciplina & more, priklausomai nuo pačio situacijos
  • nežinau kodėl, bet aš pasidariau atviresnis kitiems, jų idėjoms ir pasiūlymams.

O, bet, tačiau – nuo ko pradėti?

Jaučiu, kad kelių čia yra milijonas, o kuris teisingas – nežinau. Aš, kaip ir sakiau, eksperimentuoju, bandau ir žiūriu, kas man tinka, kas nelabai, tad ir čia vienas iš mano eksperimentų.

Kadangi supratau, jog pačiam fiksavimo procesui reikės laiko, pirmiausia sugalvojau, kaip tai patogiai daryti – vieniems tai užrašų knygutė, kitiems dar kas nors, man labiausiai limpa online tools, tad pasirinkau Google Docs / Hackpad / Facebook. O toliau viskas paeiliui.

Ką aš noriu sužinoti?

image

Svarbiausia yra nuspręsti ar sugalvoti, ką su visu šituo reikalu nori pasiekti, ką nori pamatyti, kur labiausiai koncentruotis. Čia, gal kiekvienam skirtingai, tačiau man aktualiausia buvo:

  • kaip prabėga mano dienos
  • ką naudingo nuveikiu
  • ar darau tai, kas man patinka
  • kur aš klystu ir ar iš to mokausi

Tad pagal šias gaires nusprendžiau stebėti savo gyvenimą per tris prizmes:

  • kasdienė apžvalga – kokia mano dienos rutina, kam skiriu daugiausia laiko, ką po ko darau. Čia tiesiog greitas dienos darbų perbėgimas vakare prieš miegą skiriant tam 5 minutes ir viską užrašant
  • savaitinė – ji susidėjo iš atsakymų į keletą klausimų:
    • kokie 3 geriausi darbai padaryti šią savaitę
    • ką labiausiai patiko veikti
    • kur suklydau ir ar iš to kažko išmokau
  • mėnesinė – čia tiesiog per mėnesį planuotų nuveikti darbų dąrašo peržiūra ir bendras vertinimas, ką apie tai manau.

Kadangi visos šios trys apžvalgos remiasi tik tekstu, žinojau, kad gali pritrūkti įvairovės ir įdomumo skaityti, tad kiekvienam mėnesiui sugalvojau po vizualinį eksperimentą, kuris padėtų fiksuoti svarbias akimirkas. Pvz. ryto fragmentai, šeimos akimirkos, dienos pasūkiai ir kt.

image

Ar klausimai buvo teisingi?

Einant laikui matai, kad kinta tavo įsitraukimas į šiuos stebėjimus, keičiasi poreikis, norai, tad nepamiršk modifikuoti. Šiai dienai pas mane susijungė kasdienis ir savaitinis aprašai ir pasidarė į vieną, kurį visgi darau kasdien, bet kitu formatu: 1 dienos foto ir daug laisvo teksto, kuriuo apžvelgiu, kas labiausiai tą dieną užstrigo, ką patiko veikti, kur buvo bėdų ir t.t. Ir visą tai darau Facebook’e. Manau, po kurio laiko tai vėl kis, nes atsiras naujų klausimų.

Site Footer

Sliding Sidebar