Kodėl tu vis dar nerašai?

Žinai tą jausmą, kuris užpuola nejučiomis užlipus ant skruzdėlyno ir kiek ten pastovėjus. Tą, kai dešimtys skruzdėlių lipa tavo kojomis ir tu nė nenutuoki, ką čia dabar daryti. Tai va, man panašus jausmas ištinka, kai persipildo mano galva. Kai joje priplūsta visokių mąstymų-pamąstymų, idėjų, dalykų. Ten, viduje, pasidaro toks šurmulys kaip per tikrą diskoteką. Ir jei pamėgini susikaupti, susikoncentruotį į kokią mintį – įsijungia veidrodinis kamuolys ir viską išblaško. Pamėgini dar – tas pats. Taip keli kartai ir nebežinai, kur dėtis (kaip ir skruzdėlyne…). Ir tada diskotekos centre pajungiama Radžio daina “Ką daryYyyYyt”. Manau, kad yra visokiausių vaistų tokiems reikalams tvarkyti: nuo bendrų antibijotikų iki specializuotų maisto papildų. Aš esu sau atradęs keletą, tačiau šįkart įdomus man yra tik vienas. Jis labai primtyvus, bet geras. Jau supratai, kad kalbu apie rašymą. Šį kartą trumpai papasakosiu apie tai, ką rašymas duoda man bei kaip jį mato kiti žmonės ir kaip pradėti rašyti.

Ką aš prarasčiau, jei nerašyčiau

Kaip pradėti rašyti

First things first. Neketinu tavęs nei skatinti rašyti, nei to nedaryti. Noriu pasidalintis patirtimi ir ši patirtis gal netyčia pravers. O gal ir ne. Tačiau jei jau užsukai čia, gal rasi 2 minutes ir kavos gurkšnį pasiskaitinėjimui? Viską pradėkim nuo to, ką (man) duoda rašymas.

Švari galva

Pirmiausia, kas nutinka, kai rašau (-ai) – visos mintys patekusios ant lapo itin paprastai ir greitai išlipa iš galvos. Ji akimirksniu lengvėja ir darosi šviesesnė.

Ką duoda rašymas #1

Rašymas – tai terapija. Kiekvienas tekstas – tai naujas kūdikis.
Mėgstu, kai žodis veja žodį, kai ranka ieško raidžių kompiuterio klaviatūroje greičiau nei galva spėja įsisąmoninti minčių kratinį. Tuo tarpu kita rašliava sekasi sunkiau, tenka pasukti makaulę, nes mūza kategoriškai atsisako apsireikšti. Na, bet čia tik niuansai. Didžiausas saldumas ateina padėjus paskutinį skyrybos ženklą. Jaučiuosi lyg iš matematikos kontrolinio dešimtuką gavusi :) Gera.

Justina / Ona Būk Plona autorė / modelis

Užtikrintumas

Nežinau kaip šitą paaiškinti, tai duosiu pavyzdį. Visi turime tikslų. Ir visi jie pradžioje atsiranda, kaip grybai po lietaus mūsų galvose. Tik įdomu, kiek iš jų  lieka galvoje ir lieka neįgyvendinti? Aš manau, kad labai daug. Dalis tų, kuriuos, visgi, įgyvendinome – kiek skiriasi nuo pradinės jų minties. Why? Kol tu neturi tvirto fakto (patvirtinimo), kad nusprendei kažką pasiekti, tau labai paprasta laviruoti ir keisti sąlygas. O jei paimi ir ant lapo užsirašai norimą tikslą – viskas pasikeičia. Tau iškart pasidaro aišku, kad tu to nori. O jei dar tą užrašą kartas nuo karto pamatytum prieš savo akis? Manau, būtų visai kiti rezultatai!

Ką duoda rašymas #2

Man malonu ir matau tame potencialo.

Danielius / Debesyla.lt autorius / eksperimentatorius

Mąstymas

Šis nežinau ar tiks visiems. Aš rašydamas mąstau ir kalbuosi. Kaip tai suprasti? Tiesiogiai. Pavyzdžiui, beveik visą pastarąjį mėnesį keliuosi anksti ryte, imu sąsiuvinį ir rašau. Rašau apie viską ir apie nieką, tačiau didžioji dalis teksto atsiduria klausimų ir atsakymų formatu pačiam sau apie betką. Paprastai.

Ką duoda rašymas #3

Aš nuolatos su savimi kalbuosi. Apie vaikus, su vaikais, apie jausmus. Dialogai galvoje kaip ping pong’ai, tad rašau, kad visą tai niekur nedingtų.
Man rašymas – terapija. Susisteminti mintis.

Viktorija / Daugiau nei Virtuvė autorė / kieta mama!

Pasakojimai

Dar vienas šalutinis efektas – rašant mokaisi dėlioti savo mintis. Aiškiau, suprantamiau ir logiškiau. Nori ar ne, taip keičiasi ir tavo minčių dėliojimas bendraujant. Tu tiesiog pradedi atrasti kažkokias struktūras, kaip lengviau save išreikšti, kaip pasakyti, ko nori. Kalbėti taip, kad tave suprastų.

Ką duoda rašymas #4

1. Padeda mąstyti ir tobulėti komunikacijoje
2. Esu dėkingas žmonėms, kurie mane įkvėpė ir jaučiu atsakomybę dalintis viskuo ką išmokstu, kad tai įkveptų kitus
3. Puikus būdas pasiekti didesnes auditorijas nei “chatinant” individualiai
4. Asmeninio “brando” kūrimas ir “recognition”.

Tomas / Despreneur.com įkūrėjas / klajoklis

Nors tikiu, kad yra dar daugybė privalumų, man pagrindiniai yra šie. Na, gal nepaminėjau tik vieno – man tiesiog smagu rašyti.

Kas atėmė rašiklį?

IMG_4878

Ok, nesvarbu. Grįžkime į pradžią – aš nesakau, kad tau reikia rašyti. Tačiau galvoju, jog kartais tai padeda. Jei visgi sugalvoji, kad nori pabandyti – pradžiai pakalbam. Nes jei tikrai norėtum, būkim atviri, tu jau tai darytum.

Pirma, išsiaiškinam, kurioje eilėje tarp norinčių rašyti esi tu: toje, kur žmonės nori tik užsirašyti, kad būtų aiškiau patiems ar gretimoje – tarp žmonių, kurie nori dalintis savo mintimis su visais, pvz. kaip aš.

Jei esi pirmoje – labai džiaugiuosi. Čia viskas easy – užsuk į Maximą, pagriebk sąsiuvinį ar užrašinę ir pirmyn. Tau nereikia jokios tvarkos, jokios logikos. Paimk pradžiai ir (išsi)rašyk, kas tavo galvoje. Ir čia be parkių. Rašai ir viskas. Kažkur sustojai, nes žvilgsnis prasprūdo pro langą ir užkliuvo už skraidančių varnų? Pavėpsoki truputėli ir važiuojam toliau. Ir VISKAS. Pamėgink taip kartą. Antrą. Ir neabejoju, kad rasi tam laiko vis dažniau. Nes toks rašymas duos tvarkos ir švaros minčių saugyklai. Gal net ir žodynui, bo kai žinai, kas vyksta tavo gyvenime, pamiršti tokius pasakymus: labai daug visko; nespėsiu; nebesusigaudau; šimtai darbų ir t.t. Pradžiai tiek. Brūkštelk, jei reikės dar kokio patarimo.

Antroji. Su šitais kiek kebliau. Jie, tiksliau jūs, dažnai nerašote, nes turite kalną mitų savo makaulėse. Kadangi aš ne jūs, nežinau, kas ten knibžda, tačiau žinau, kas sukose mano galvoje (ir net skrandyje), kai reikėjo spustelti “Publish” mygtuką ir parodyti, ką galvoju kitiems. Aš kovojau su keletu mitų, kurie atsirado vis palaipsniui. Tad:

Nesąmonė 1. Nemoku rašyti

Velnias, nepamenu, kas man pirmą kartą pasakė – niekas negimė mokytis. Neesmė. Tai čia tas pats. Kaip gyveni ir mokaisi, taip rašai ir mokaisi. Nėra kito kelio. Imi ir rašai!

Nesąmonė 2. Neturiu, ką papasakoti

Tu sugalvojai, kad nori rašyti. Jau vien dėl to tu esi įdomus. Tu kažkuo skiriesi nuo kitų. Spėju, kad turi ir daugiau perliukų, kuriuos nori išmėginti ar esi išmėginęs. Gal tau tai atrodo smulkmena, bet iš tokių dalykų ir susideda gyvenimas. Tad pasakok, ką žinai, kuo gyveni, kas tau įdomu.

Nesąmonė 3. Aš ne ekspertas

Geras, bet vėl apie nieką. Nereikia būti ekspertu, kad turėtum savo nuomonę, savo požiūrį. Taip, gal kartais reikia argumentų, kurie pasakytų, kodėl mąstai vienaip ar kitaip, tačiau ekspertų būti tikrai nėra reikalo. Va, pavyzdžiui, Užkalnis ir maistas – nuomonė ir tiek.

Nesąmonė 4. Ką žmonės pagalvos

Šitas geriausias! Tu viską parašai, suredaguoja ir jau sakai, kad viskas padaryta, bet tuo pačiu iš niekur atsiranda toks malonus baubas, kuris tau pašnibžda – “Ar tikrai čia sąmonę parašei? Ar tu tikras, kad viskas čia gerai? Kažin, ką žmonės pagalvos.”. Ir va prizas tau – stabdžiai nuspausti ir tu nepriimi sprendimo ką daryt… Tai žinok – jie ištikrųjų negalvos nieko. Na gerai, kažkas savy supavydės, kažkas sakys wow, o daugumai bus nė motais, nes jie, turbūt, ir neskaitys. Gal atsiras maža grupelė žmonių, kurie perskaitys viską ir pasakys ar patiko, ar ko išmoko.

Tai va, 4 mitai, kurias, visgi, turėjau pereiti pats, kad suprasčiau kaip čia viskas yra. Tačiau tikrai žinau, kad yra ir paprastesnių kelių.

Gal tave paskubinti?

Kaip sakiau, čia buvo mano mitai, kuriuos susigalvodavau sau pats, bet palengva, vieną po kito sugrioviau ar tiesiog perlipau, kaip paprastą kliūtį. Juos begriaunant susidėliojo ir itin paprasti būdai, kaip viską pereiti greičiau ir kaip nelipti ant tų pačių grėblių. Pavadinkim juos vitaminais.

IMG_7749

Vitaminas A. Rašyk

Šis esminis. Pradėk rašyti bet ką, bet kur, bet kaip ir net apie bet ką. Arba daryk kaip aš – 30 dienų iššūkis, kuomet kasryt (ranka) parašau bent 3 puslapius. Atsikeliu ansti ryte ir rašau apie bet ką: kaip miegojau, ką veikiau vakar, ką veiksiu šiandieną, ką matau pro langą, ar kaip eilinį rytą sunku keltis. Parašau tris puslapius ir sąsiuvinį dedu į lentyną iki kito ryto. Paprasta?

Vitaminas B. Rašyk sau

Pradėk nuo savęs. Nuo to, kas tau dabar įdomiausia ar kuo gyveni. Čia tiesiog turėsi daugiausia ką papasakoti, tad apsieisi be papildomos informacijos paieškų. Svarbu rašyk taip, kad patiktų tau pačiam kaip rašai ir ką rašai. Su laiku viskas keisis – tiek stilius, tiek turinys, tiek skaitysi nebe vienas.

Vitaminas C. Netempk į naktį

Kai rašai kokį įrašą ar tekstą, pradžioje susigalvoji, ką nori parašyti, kaip tai turi atrodyti, kokios antraštės. Čia gali galvoti kiek nori. Bet kai pradedi rašyti – prašau paskubėk. Parašyk visą tekstą per dieną ar dvi. Tada redaguok ir dėk viešumon. Why? Viskas paprasta – jei uždelsi, po kelių dienų rašymo tu jau būsi nebe ten, kur pradėjai, nebe taip jausies, net rašysi kitaip. Tad gali būti, kad vidury straipsnio tau šaus mintis – “ne ne, pradžia kažkaip neskamba, gal perrašyti?”. Ir žiūrėk juodraštis jau šiukšlinėje, o tu dirbi iš naujo. Toks žaidimas gali neturėti ir galo. Taigi pasikartosiu – netempk, parašyk vientisą turinio elementą kuo greičiaus, be ilgesnių pertraukų! Tada gali būti ramus:)

Vitaminas D. Rask bendramintį

Čia, asmeniškai man, vienas geriausių atradimų. Aš turiu keletą VIP draugų (ačiū jiems už tai), kurie man tik parašius tekstą jį perskaito ir duoda konstruktyvios kritikos. Tokios, po kurios suprantu, ko trūksta, kas neaišku, ko išvis nereikia. O dar ir klaidų randa! Žodžiu, šitą vitaminą labai siūlau susirasti.

Na ką, kodėl (man) rašyti yra gerai, kodėl rašo kiti, kur strigau ir kaip tai būtų galima apeiti – parašiau. Tad tikiuosi, kad rasi čia kažką naudingo būtent sau. Jei netyčia pradėsi rašyti – prašau pranešk ir aš būsiu pirmu tavo tekstų skaitytoju!

Site Footer

Sliding Sidebar