Nauji įpročiai arba kaip išmokti skaityti

Kiek kartų pradėjai daryti rytinę mankštą ir po trijų dienų viską metei? Arba kiek kartų nusprendęs maitintis sveikiau, toliau ir nebenuėjai? Jei nuojauta manęs neapgauna, mes esame panašūs. Tu ir aš. Tokių atvejų, kai po keletos dienų sau pasakau „Meh, šiandiena gal ne(be)reikia…“ ir nutraukiu mankštos programą, ant rankos pirštų nebesuskaičiuočiau. Ir čia tik mankšta 5-10 minučių rytinio laiko ir 1,5 kvadratinio metro. O jei sudarinėti sąrašą kitų veiklų ar įpročių, kuriuos ne tik norėjau, bet vis dar noriu įtraukti į 24 valandų rutiną? Atvirai, manau, jis būtų ilgas. Turbūt, kaip ir pas tave. Tai kodėl pradėję kažką naujo ir įdomaus mes vis užstringame? Kodėl įpročiai taip lengvai neįsirašo į mūsų kasdienybę?

Turiu itin paprastą idėją, kuri gali padėti mokytis naujų dalykų ar formuoti norimus įpročius. Bet pradėkime nuo vienos mano istorijos.

Mano mokymasis skaityti

Ne kartą bandžiau savo lengvabūdiškoje dienotvarkėje kur esu ir 2 vaikų tėvas, ir Kavos Draugo kalbėtojas, ir MyHero treneris, ir šių tekstų užrašinėtojas įsipaišyti nuoseklų, kasdienį skaitymą. Mano akimis tai itin svarbus įprotis gyvenime. Ypač, kai gyveni su išrinktąja iš akademinės bendruomenės. Bandžiau skaityti vakarais, per pietus, savaitgaliais – įvairiai. Tačiau  įtvirtinti nepavyko. Pasiteisinimų, faktas kaip blynas, turėjau milijoną. Tačiau tai nė kiek negelbėjo bandant skaityti kasdien. Tai nė kiek negelbėja ir su bet kokios kitos kasdienės veiklos įvedimu į savo dienos ritmą.

4 priežastys, kodėl įpročiai neatsiranda taip lengvai

Taip, su pasiteisinimais niekur nenueisi, tad ieškojau priežasčių, kurios nutraukdavo kelių dienų skaitymą, mankštą, bėgiojimą, rašymą ir kt. Dalis, kurių radau, gal tinka tik man, dalis tiks mums abiems. O gal savų nerasi čia išvis.

24 valandos

Kasdienybėje turime vieną konstantą 24 valandas paroje. Visi vienodai, visi po lygiai. Dažniausiai jos pas mus yra užimtos ir neretai veiklos prisiplanuojame 27-iom ar 30-čiai. Ir va, aš dar prie šito užsimaniau kiekvieną dieną skaityti.

Prisiminkim tą kartą, kai norėjau skaitymui skirti 30 minučių kasdien. Atrodo nei daug, nei mažai. Tačiau, 24 valandų konstanta nekinta, ir norint patalpinti 30 minučių į kasdienybę, reikia kažko atsisakyti. Prioritetų gyvenimiškoje veikloje nelabai turime, nes tiesiog gyvename taip, kaip gyvename, tad kažko nebedaryti yra labai sunku. Gi rodos, kad viskas, ką darai yra svarbu. Ne veltui taip gyveni jau 2, 3, 5, o gal ir 10 metų. Taigi, mano akimis situacija su skaitymu rutuliojasi taip: pirmas dienas tu turi užsidegimo, motyvacijos ir tą pusvalandį skaitymo įterpi tarp bet kurių veiklų. Laiko skirtumą kompensuoji mažesniu miego kiekiu. Taip diena, dvi, trys, kol organizmas paprašo pauzės ir saldaus miegelio. Kaip taisyklė ne pusvalandžiu, o dviem valandom anksčiau ir ilgiau. Išsimiegojęs tu vėl paspaudi, o organizmas vėl paprašo. Taip po kokio 5 karto, tu sugalvoji pasakyti – „ai, gal gana“.

Ūūū, tau gi nepavyks!

Pripažinkim šitas geras. Baimė visur. Sekioja mus kaip baubas kasdienybėje. Nauja veikla, įpročiai pats geriausias maistas ir augimo šaltinis joms. Kodėl? Nes tikrai nežinome ar mums pavyks, nežinome ar čia tai, ko mes norime, ar išvis verta. O kai nežinai – išgirsti tą balsą. Aha, tą, kuris moka labai įtikinamai pasakyti – „O klausyk, jei nieko nesigaus? O jei nepavyks?“ arba „O pameni kaip buvo aną kartą? Gal nė nešvaistom laiko ir nebandom?“.

Man ir to, ir to, ir dar ano

Žinai šią būseną? Na tą, kai sugalvoji veikti kažką naujo, įdomaus, o tada greta prijungi dar penkis iššūkius sau. Geriausias pavyzdys su sportu. Visą savaitę nuoširdžiai pasportavus sugalvoji, kad reikia pakeisti ir mitybos racioną, nes gi vienas be kito nevažiuoja. Aišku, peržiūrėjęs esamą, pamatai, kad reikia keisti vos ne viską. Nors sutinku, kad mityba net svarbiau nei sportas. Tačiau pokyčius, ypač tuos, kurie atims be galo daug laiko, įvedinėk į ritmą po vieną, pilnu pajėgumu ir koncetracija. O ne keletą iš karto.

Dabar ir be klaidų, prašyčiau

Hmm, gal ši priežastis nieko ne(nu)veikti yra būdinga tik man, tad apie ją trumpai. Pradėdamas naują veiklą dažnai pamirštu, kad viena yra ją pradėti, kita atsidurti ten, kur noriu. Tai neatsitiks akimirksniu. To greičiausiai nepasieksiu be klaidų. Reikės eiti žingsnis po žingsnio.

Keblu, ką? Tai ką daryti, kad naujos veiklos ir įpročiai nevarytų organizmui šoko? Kaip surasti to laiko naujiems vėjams dienoje?

Start small arba pradėk nuo itin mažai

įpročiai, start small

Grįžkime prie mano dešimtos savaitės skaitymo, stebuklingų kortelių ir start small taisyklės.

Kaip sakiau, prieš kurį laiką nuosekliai skaityti tikrai nepavyko. Kai priežastys pasidarė aiškios, pradėjau sukti galvą dėl sprendimo. Gaila, reikėjo sukti ne galvą, o internetus ir viskas būtų buvę daug greičiau, nes čia radau labai gerą idėją – Start Small! Pradėk nuo tiek mažai, kad viskas pasirodytų nežmoniškai paprasta.

Pavyzdžiui, skaitymą pradėjau su viena maža taisykle – perskaityk bent vieną puslapį ryte ir vakare. Viskas! Man pradžioje buvo svarbiausia ne pats skaitymas, o:

  1. priprasti prie knygos rankose gulant į lovą ar pakilus iš jos
  2. atrasti tas kelias minutes pačiam darbui ir tarp kurių veiklų jis patogiausiai įsipaišo.

Taip po pirmų 4 savaičių šią taisyklę pakeitė kita – bent 3 puslapiai ryte ir vakare. Dabar eina 10 savaitė ir esu užsibrėžęs perskaityti bent 5 puslapius kiekvieną rytą ir vakarą. O knyga rankose maloniai guli net tada, kai Martis bliauna ar juokiasi nešiojamas glėby.

Kaip tai pritaikyti kitur? Manau nėra labai sunku ir siūlau daryti taip:

  1. Pradėk nuo aiškumo. Apsibrėžk, ką ir kaip nori nuveikti:
    1. kiek laiko viskas truks (4 savaitės),
    2. ką konkrečiai darysi (perskaitysiu bent po vieną puslapį ryte ir vakare),
    3. kokio rezultato sieki ir ką gausi po mėnesio (suprasiu, kur ir kada patogiausia skaityti), dviejų (perskaitysiu bent 1 knygą) ar penkių.
  2. Paprasta ≠ lengva. Sugalvok bent 3 vietas, kur gali būti sunku, kas gali kliudyti ir kaip to išvengti.
  3. Sugalvok 1-2 dalykus, kaip sau padėti. (pvz. skaitymas. Paprasta smulkmena – turėti knygą visada šalia. Why? Na, žiūrėk. Grįžai pavargęs namo. Užkandai, nusiprausei ir nusliūkinai į lovą. Šiltą lovą. Ir galvoje suskamba mintis „O kur knyga?!“. Jei netyčia ji ne šalia lovos, labai labai abejoju, kad išlipsi iš jos, kad ir dėl to vieno puslapiuko. Gi „ryte paskaitysi už vakarą…“).
  4. Įpročiai – toks dalykas, kur kartojimas yra būtinas. O kartojant, norisi pamatyti ir progresą, kad ir mažą. Tad žymėkis, kas vyksta. Turėk savo to-do list’e eilutę, kurioje galėtum padėti ✓ (aš skaitymui panaudojau kartono lapelius, kuriuose užsirašiau, kiek reikia perskaityti, kiek perskaičiau ir naudoju kaip knygos skirtuką)

Kai pagalvoju, man pakako 3 kartono kortelių, keletos spalvotų rašiklių ir nebijoti būti vaikišku. Taip perskaičiau 4 knygas bei penktą esu atsivertęs ties ties viduriu. Gal net svarbiau, kad jau yra 10 savaitė, o dienos, kai neskaityčiau – dar nebuvo!

Kaip manai, tau kartono pakaks? Aš jo dar turiu!

Site Footer

Sliding Sidebar