Bėgu jau dešimtmetį. Su pertraukomis, su poilsiu, bet tuo pačiu be perstojo. Bėgu neturėdamas per didelių tikslų ar lūkesčių, nes mėgaujuosi kiekvienu žingsniu. Greičiausiai todėl pirmą savo pusmaratonį bėgau ne varžybose, o sau, Kauno gatvėmis. Maratoną irgi – paprastai, lengvai, su pokalbiais nuo Nidos iki perkėlos. Tačiau, kad ištempčiau šias 4 valandas bėgimo su šypsena ar, kad 10 kilometrų ryte …
Category: patarimai
Kiek kartų pradėjai daryti rytinę mankštą ir po trijų dienų viską metei? Arba kiek kartų nusprendęs maitintis sveikiau, toliau ir nebenuėjai? Jei nuojauta manęs neapgauna, mes esame panašūs. Tu ir aš. Tokių atvejų, kai po keletos dienų sau pasakau – „Meh, šiandiena gal ne(be)reikia…“ – ir nutraukiu mankštos programą, ant rankos pirštų nebesuskaičiuočiau. Ir čia tik mankšta – 5-10 minučių rytinio …
Vis dažniau įsitikinu, kad mus supanti gamta – tobulai surišta su žmogumi. Ir pavasaris yra tikras šio ryšio įrodymas. Po žiemos bunda ne tik gamta, bunda ir išalkęs žmogus. Ir tai ne šiaip maisto poreikis, o organizmo šauksmas papildyti vitaminų atsargas, išeikvotas per ilgą žiemą. Tas “šauksmas” pasireiškia susilpnėjusiu imunitetu, peršalimo ligomis, nuovargiu ar tiesiog jaučiamu natūraliu poreikiu atsinaujiniti, išsivalyti …
Šį kartą viską pradėkime nuo keletos situacijų. Gyvenimiškų, žinoma. Gi čia ir nutinka visokiausių linksmybių su mūsų motyvacija. Štai keletas jų: kaip iš giedro dangaus nukritusi liga, komandiruotė savaitei ar dviem, atostogos kažkur už jūrų marių, netikėtas gyvenimo tempo šuolis dėl nenumatytos veiklos (pvz. neatidėliotinas remontas, papildomi darbai, rugiapjūtė or whatever…) Visa tai ar kažkas panašaus kartas nuo karto ištinka …
Dažnas klausimas, kuris išnyra prieš sportą ar ypač prieš ankstyvo ryto treniruotes – gal kažko užkąsti? Dalis galvoja vienaip, dalis kitaip. Vieniems sunku valgyti prieš sportą, kitiems paprasčiau. Tačiau dalis nė nežino kokie užkandžiai geriausiai ir iš vis ar jie reikalingi. Gal ir pradedu nuo to ar jų reikia. Trumpai – manau, kad taip. Aišku, jei tai bus ne šešiolikos ingredientų sumuštinis su kalnu …
Žinai tą jausmą, kuris užpuola nejučiomis užlipus ant skruzdėlyno ir kiek ten pastovėjus. Tą, kai dešimtys skruzdėlių lipa tavo kojomis ir tu nė nenutuoki, ką čia dabar daryti. Tai va, man panašus jausmas ištinka, kai persipildo mano galva. Kai joje priplūsta visokių mąstymų-pamąstymų, idėjų, dalykų. Ten, viduje, pasidaro toks šurmulys kaip per tikrą diskoteką. Ir jei pamėgini susikaupti, susikoncentruotį į …
Pameni, prieš kurį laiką rašiau apie Arnoldą. Apie vieną iš tų žmonių, kurie mane įkvepia savo gyvenimo būdu, eksperimentais ir smulkmenomis. Pastarasis tai padarė savo iššūkiu – 100 dienų bėgti bent po 1 km. Tik šį kartą ne apie tai. Šį kartą parašysiu, iš kur jam ši mintis kilo ir kas yra gyvenimo auditas. Turbūt esi bandęs išsikelti tikslus, sugalvoti, ką …
Žinok prisipažįstu, aš esu perfekcionistas. Gal ne visur, bet ten, kur man įdomu, galiu prasmegti ilgam. Dailinu, gražinu ir kapstausi nuo vieno šūdniekio prie kito. Pakartoju, o vėliau – vėl iš naujo. Ir taip, kol nebesuprantu, ką aš čia darau… Yra žmonių panašių į mane, tačiau tuo pat metu, turiu krūvą aplinkinių, kurie gali lengva ranka paimti Pareto dėsnį, kalti …
Prieš gerą pusmetį, vieną eilinį vakarą, sugalvojau įvertinti, kaip pasisekė pastarasis mėnuo ir ką per jį nuveikiau. Pagriebiau popieriaus lapą, pieštuką ir pradėjau rašyti. Štai vienas, du, keturi faini įvykiai, penktas, pauzė, dar vienas ir vėl pauzė. Praėjo minutė, penkios, o galvoje vis tas pats: lakstau mintyse nuo vienos minties prie kitos, bet visos jos tarsi kartojasi ir atrodo nieko …
Nusprendžiau prisiminti, kaip reikia (verta) bendrauti su kitais žmonėmis, kurie tave supa, kad viskas klostytųsi paprasčiau ir sklandžiau. Kad labiau suprasčiau kitus, o jie mane. Tad ausyse (telefone) vėl – D. Karnegio knyga “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Turbūt tai vienintelė knyga, kurią dovanoju draugams ir galiu visada rekomenduoti kitiems. Prieš gerą pusmetį net atnešiau ją į Kavos …